Tai natūralus tamprus pluoštas, gaunamas iš įvairių rūšių šilkverpių kokonų gijų.

Vikšras per dvi verpimo liaukas išskiria ore greitai stingstančius baltyminius siūlus, kurie surišami kitų liaukų išskiriamu baltymu – sericinu. Keturias dienas vikšras charakteringais galvos judesiais suka siūlus į kokoną. Užbaigtą kokoną sudaro vientisas iki 3000 m ilgio siūlas. Kokonas yra ištempto ovalo formos.

Kokonas apdorojamas karštu oru, garais arba verdančiu vandeniu, nes karštyje susilpnėja sericino rišamasis poveikis. Išskalbus audinį su muilu karštame vandenyje, sericinas suyra ir audinys tampa minkštas, žvilgantis ir 30 proc. lengvesnis.

Kryžminant šilko gamybai auginamus šilkverpių vikšrus gaunami skirtingų spalvų siūlai (auksinės spalvos ar kitų atspalvių). Priklausomai nuo šilko žaliavos sukimo į siūlą, gaunamos keturių pagrindinių tipų šilko gijos: krepas, suktas ataudų šilkas, viengubo sukimo šilkas ir organza.

Geriausios kokybės natūralaus šilko audiniai išaudžiami šilko gijas išvyniojus iš kokonų, kuriuos suformuoja sukultūrinti Bombyx mori rūšies šilkaverpiai. Šie sukultūrinti drugiai auginami pastovioje temperatūroje ir penimi tik jaunais šilkmedžių lapais, pagaminama aukščiausios kokybės šilką, kuris dažniausiai vadinamas šilkmedžių šilku (anglų k. - "Mulbery silk").